Žaibosauga – tai kompleksas priemonių, užtikrinančių žmonių, įvairių pastatų, įrengimų, medžiagų saugumą nuo sprogimo, gaisro, sugriovimo po žaibo smūgio ( žaibui trenkus).
Pats pavojingiausias žaibo poveikis- tiesioginis žaibo smūgis, t.y. tiesioginis žaibo kanalo kontaktas su pastatais, įrengimais ir kitais objektais, esančiais žemės paviršiuje. Tačiau žaibas gali būti pavojingas ir netiesioginiai žaibo zonoje.
Audros debesų elektros krūvis metalinėse konstrukcijose ir įrenginiuose gali indukuoti elektrostatinius krūvius ir sukelti atskirų metalinių konstrukcijų dalių kibirkščiavimą.
Staiga kintant žaibo srovei dėl elektromagnetinės indukcijos susidaro aukšta įtampą, kuri taip pat gali sukelti metalinių objektų dalių kibirkščiavimą ir metalinėmis konstrukcijomis (požeminiais ir antžeminiais vamzdynais, kabeliais ir kt. ) persiduoti į kitą pastatą ar statinį.
Kad objektai būtų apsaugoti nuo žaibo, įrengiami žaibolaidžiai, t.y., įrenginiai, priimantys žaibo smūgį ir nuvedantys jo srovę į žemę. Jie sudaryti iš atraminės dalies (atramos), žaibo priėmiklio (laidininko, tiesiogiai priimančio žaibo smūgį), įžeminimo laidininko ( laidininko, perduodančio žaibo srovę į žemę) ir įžemintuvo (išskirstančio žaibo srovę žemėje).
Žaibolaidžiai apsaugo tam tikrą zoną. Saugos zona- tai erdvė, kurioje pastatas arba kitas statinys apsaugomas nuo tiesioginių žaibo smūgių.